Lady Gaga, mini sijonai ir kitos įdomybės

Artūras Račas savo bloge stebisi Utenos trikotažo teiginiais apie sunkmečio pabaigą ir vadina tai fantazijos žaismu. Štai originalaus pranešimo citata, sukėlusi minėtą reakciją:

Sunkmetis baigiasi: lietuviai renkasi ryškesnius apatinius drabužius

Sunkmetis Lietuvoje baigiasi – apie tai liudija ne tik makroekonominiai rodikliai, bet ir besikeičiantys lietuvių vartojimo įpročiai. Permainas pajuto ir tekstilės gamintojai: porą metų rinkęsi tamsesnių atspalvių rūbus, žmonės ieško šviesesnių aprangos tonų.

Tiesą sakant, tai gali būti ne tokia jau nesąmonė.

Grįžkime į 1930-uosius, kuomet R.N. Elliott suformulavo vadinamąjį Elioto bangų principą (Elliott Wave principle), kaip priemonę akcijų rinkai analizuoti ir gamtos reiškiniams aprašyti. 

Ilgai laikyta menkai praktišku reikalu, net liguistos vaizduotės padariniu, teorija buvo užmiršta, vėl “atrasta” ir plačiau išplėtota 1980-aisiais tūlo Robert Prechter, kuris šiuo metu ją populiarina socionomikos (socionomics) pavadinimu. Minėto autoriaus opuse “Pioneering studies in socionomics” pateikiama išsami teorijos koncepcija ir galimi pritaikymai praktikoje.

Pagrindinis šios teorijos postulatas yra tas, kad istoriniai įvykiai, kurie dažnai laikomi nulemiantys ateitį (kaip antai ekonominė veikla, įstatymų leidyba, karai ir pan.) nėra vėlesnių pokyčių priežastys; jie yra nepriklausomi ir gimsta kaip visuomenės nuotaikų apraiškos rezultatas.

Kitaip tariant, socionomika standartiškai preziumuojamus ryšius tarp įvykio ir pasekmės siūlo keisti iš esmės: socialinis įvykis A nebūtinai yra rezultato B pasekmė; jie abu gali būti esmingesnių visuomenės nuotaikų išraiška, kitaip tariant, abu priklausomi nuo veiksnio X. 

Visuomenės nuotaikos yra apibrėžiamos kaip pasąmoninga, neracionali ir subjektyvi reakcija į aplinką. Nors įprasta manyti, kad socialinių įvykių pobūdis lemia visuomenės nuotaikas, socionomika teigia, kad ryšys yra atvirkštinis: visuomenės nuotaikos lemia įvykius. Minėtas priežastingumas nekryptingas; grįžtamojo ryšio tarp įvykių ir nuotaikų nėra – nors įvykiai stimuliuoja laikinas emocines reakcijas, tačiau jos yra trumpaamžės ir nepriklausomos nuo ilgalaikių visuomenės nuotaikų.

Kokį tai turi ryšį su rūbų spalvomis? Ogi labai tiesioginį, nes muzikos, kino, mados, literatūros, televizijos, sporto, šokio, papročių tendencijos atspindi visuomenės nuotaikas.

Jeigu R. Prechter teisus, ir visuomenės nuotaikų pokyčiai yra iš tiesų vėlesnių įvykių priežastis, jų pasireiškimai yra būsimų socialinių įvykių išankstinis indikatorius. Kitaip tariant, norint numatyti ateitį (pvz. ekonominės situacijos pokyčius), reiktų analizuoti kad ir mados tendencijas - apie ką ir kalbama Utenos trikotažo pranešime.

Štai spalvų madoje interpetacija pagal socionomiką: 

Visuomenės nuotaikų būsena Spalvų gama madoje
Perėjimas į pozityvių nuotaikų etapą Pradeda atsirasti šviesios spalvos
Pozityvių nuotaikų pikas Dominuoja šviesios spalvos
Perėjimas į negatyvių nuotaikų etapą Pradeda atsirasti pilkūs tonai
Negatyvių nuotaikų pikas Vyrauja pilki, niūrūs tonai

Kadangi akcijų rinka pagrįsta lūkesčiais apie būsimuosius pinigų srautus, ji taipogi yra ekonomikos ateitį numatantis mechanizmas. Todėl akcijų rinka ir kiti visuomenės nuotaikos pasireiškimai yra vienas kitą patvirtinantys veiksniai. Kitų ekonominių rodiklių, tokių, kaip bendrasis vidaus produktas, nedarbas, prekybos tendencijos atžvilgiu jie yra numatantys indikatoriai.

Populiariosios kultūros lyderiai yra geriausias visuomenės nuotaikų atspindys. Victor Niederhoffer, kuris šiaip jau atmeta Prechter’io teoriją kaip nemokslinę, kelia identišką socionomikai hipotezę, kad Lady Gaga ir Apple ateitys yra tiesiogiai susijęPrieš nurašant tai kaip kliedesį, siūlyčiau paskaityti šį leidinį, kuriame analizuojamas The Beatles populiarumas, grupės muzikinės transformacijos bei koreliacija su akcijų rinka. Net jei tai visiškas atsitiktinumas, verta dėmesio kaip mokslinės fantastikos kūrinys. 


Tęsiant mados sąsajos su ekonomika temą – intriguojantį ryšį tarp akcijų kainų ir sijonų ilgio yra pastebėję ir kiti autoriai. Minėtas ryšys “moksliškai” vadinamas sijonų ilgio indeksu (hemline index) ir teigia, kad sijono ilgis atvirkščiai proporcingas akcijų kainų brangimui. Kitaip tariant, kuo trumpesnis sijono ilgis, tuo aukštesnės akcijų kainos. 

Be abejo, ši koreliacija galioja ne kaimynės iš gretimos laiptinės sijono ilgiui, o bendroms mados tendencijoms.

Nuo 1926 metų, kuomet minėtas indikatorius pradėtas taikyti, sutapimai pakankamai tikslūs:

  • trumpi sijonai (mini) – kylančios akcijų rinkos (20-ieji, 60-ieji, 90-ieji);
  • ilgi sijonai (maksi) – krentančios akcijų rinkos (30-ieji, 40-ieji)
  • skelti sijonai – stagfliacija, ir svyruojančios akcijų rinkos (70-ieji)

R.Prechter kelia hipotezę, kad tolygiai vykstantis sijono trumpėjimas ir akcijų kilimas atspindi visuomenės polinkį į gyvumą, judrumą ir drąsą; sijono ilgėjimas ir akcijų kainų kritimas – minėtų nuotaikų silpnėjimą. Vaizdinė iliustracija žemiau: 

Rimčiau paanalizavus, atrodo, kad su tais sijonais viskas ne taip paprasta: ryšys egzistuoja, tačiau pavėluotas – priešingai negu teigtų socionomika. Analogiško tyrimo koreliacijai tarp drabužių pardavimų pagal spalvas ir ekonomikos sąlygų post-hoc / ad-hoc įvertinti nepavyko rasti. Palieku tai Utenos trikotažo rinkodaros specialistams.

Pastabos paraštėse.

  • Pats Robert Prechter yra verta dėmesio asmenybė. 1980-aiais jis buvo kultinė figūra finansų sferoje, kuomet sėkmingai numatė akcijų rinkos kryptį, įskaitant 1987 metų griūtį, tačiau vėliau prarado savo talentą ir 1990-aisiais nenuilsdamas kartojo neišsipildžiusias pranašystes apie ekonomikos krachą ir antrąją didžiąją depresiją. Susidomėję pastebės, kad Prechter yra labai produktyvus autorius, išleidęs virš dvidešimties knygų ir paskelbęs daugybę straipsnių. Dauguma jų nagrinėja socionomiką ar Elioto bangų teoriją siauresniu aspektu arba žeria neišsipildžiusias pranašystes, todėl rekomenduotinos tik gerbėjams. ”Pioneering studies in socionomics” – geriausias jo kūrinys. Nemokamai (ir legaliai) minėtos knygos skyrių apie madą ir populiariąją kultūrą galite pasiskaityti čia: http://www.socionomics.net/PDF/popular_culture.pdf
  • Stiprėjanti dviejų lietuviškos blogosferos titanų – Andriaus Užkalnio ir Artūro Račo konftrontacija (čia ir čia), interpretuojant socionomikos terminais, yra gėrio ir blogo kova – geresnių ekonomikos laikų pranašas.

Vienas atsakymas į Lady Gaga, mini sijonai ir kitos įdomybės

  1. Atgaliniai pranešimai: Didžiojo obuolio diena… | Žuvų knyga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>