Kredito reitingų spindesys ir skurdas

Praėjusį penktadienį S&P sumažino JAV ilgalaikio skolinimo reitingą iš aukščiausio (AAA) vienu laipteliu (iki AA+). Nurodomos priežastys: politinė rizika ir didėjanti skolos našta.

Nervingi investuotojai savo finansinių žvaigždynų astrologijos žinynuose perskaitė tai kaip artėjančios pasaulio pabaigos ženklą ir puolė pardavinėti akcijas. JAV obligacijų pardavinėti nepuolė, priešingai, pirko jas su didesniu įkarščiu, ko pasekoje šių kainos išaugo. Doleris taipogi sustiprėjo.

Keista? Tik tiems, kurie minėtą naujieną interpretuoja remiantis populiariosios spaudos pranešimais.

Štai tikroji istorija.

Kredito reitingai: pagrindai

Didžiųjų kredito agentūrų yra trys – Standard & Poor’s, Moody’s ir Fitch (mažųjų yra gerokai daugiau, dauguma jų specializuojasi siauresnėse srityse, pavyzdžiui vertindami skolininkus – fizinius asmenis). Kiekviena iš jų vadovaujasi kiek skirtinga vertinimo ir reitingų suteikimo sistema, tačiau esmė yra panaši, ir vienos agentūros suteiktą reitingą galima transformuoti į kitos atitikmenį. Agentūros nemėgsta išsiskirti ir vienai priskyrus skolininkui tam tikrą reitingą, kitos pavydžiai seka iš paskos.

Reitingas atspindi agentūros nuomonę apie skolininko, – įmonės, valstybės ar savivaldybės – galimybes ir norą grąžinti skolas pilnai ir laiku.

Kadangi ši istorija yra Standard & Poors veiksmų pasekmė, štai jos reitingavimo skalė (į lietuvių kalbą neverčiau, originalas čia):

Reitingai kinta nuo aukščiausiojo AAA iki D. Pastarasis reiškia bankrotą, nuo angliško Default. Aukščiausias, AAA reitingas atspindi nepriekaištingą skolų vykdymo potencialą. Tokį reitingą iš didesnių valstybių vis dar turi: Australija, Austrija, Kanada, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Singapūras, Švedija, Šveicarija, ir Jungtinė Karalystė. Praktiniu aspektu skirtumas tarp AAA ir AA+ (kuris yra kokybiškesnė AA atmaina) menkas.

Kaip jau minėta, reitingas pagrįstas agentūros nuomone apie skolininko: a) galimybes; b) norus vykdyti skolos įsipareigojimus.

Pirmoji – galimybių – sąlyga reiškia įvertinimą ar skolininkas turės pakankamai lėšų grąžinti skolas. Antroji – apie jo norą tas skolas grąžinti. Gali pasirodyti keista, kad kažkas gali turėti pakankamai lėšų, bet nenorėti grąžinti skolų, tačiau taip jau yra gyvenime, – jeigu tik nebūtų neigiamų pasekmių, skolų niekas negrąžintų, net ir tie, kurie pinigų turi apsčiai. Todėl noras vykdyti įsipareigojimas yra ne mažiau svarbus negu galimybės.

Kaip JAV atrodo šiame kontekste?

Minėtos galimybės grąžinti skolą yra faktiškai neribotos, nes JAV yra pati savo valiutos šeimininkė, ir esant poreikiui, gali jos prispausdinti tiek, kiek reikia skoloms, kurios JAV atveju yra tik doleriais, padengti (pasekmės infliacijai yra kitas reikalas). Ši taisyklė galioja ne tik JAV, bet ir kitoms valstybėms, kurios yra savo valiutos šeimininkės. Kitaip tariant, iš išvardinto sąrašo nei viena Europos valstybė, naudojanti eurą kaip nacionalinę valiutą, netenkina šio apibrėžimo.

Antroji sąlyga atrodytų netaikytina, jeigu ne pastarasis JAV politikų pasirodymas svarstant skolos limitą, kurio pasekoje JAV formaliai vos netapo nemoki. Jeigu šis farsas atspindi silpnėjančią šalies įsiskolinimų vykdymo kultūrą, tuomet reitingo sumažinimas iš dalies pateisinamas.

Politikų sugebėjimų prisidirbti “lygioje vietoje” neįmanoma objektyviai įvertinti, tačiau savanoriškas bankrotas daugiau neigiamų pasekmių turėtų patiems JAV piliečiams (ir tiems patiems politikams, kurių dauguma yra turtingesni negu vidutinis amerikietis), mat jiems priklauso 70 proc. JAV skolos.

Daugiau apie kredito reitingus ir jų priskyrimą galite pasiskaityti čia ir čia.

Kodėl kredito reitingai faktiškai yra menkaverčiai

Standard & Poors savo puslapyje giriasi, kad agentūros suteikiami reitingai yra pagrįsti “patyrusių profesionalų, kurie vertina ir interpretuoja informaciją, gautą iš skolininkų ir kitų informacijos šaltinių, nuomone”.

Viskas būtų puiku, jeigu ne šie niuansai:

  1. reitingų agentūros didžiąją dalį pajamų gauna iš skolininkų, kurių skolas vertina. Aiškesnio interesų konflikto būti negali: aš moku tau, kad pasakytum koks aš geras skolininkas;
  2. kreditų agentūros faktiškai neatsako už savo išvadas. Tiesa sakant, jos net ir nebando prisiimti atsakomybės – savo puslapyje Standard and Poors tiesiai šviesiai skelbia, kad agentūros nuomonė neturėtų būti vertinama kaip daktaro ar teisininko pateikiama prognozė ar rekomendacija.

Tiems, kam šios problemos atrodo nereikšmingos, siūlyčiau prisiminti 2007-2008 metų JAV būsto paskolų krizę, prie kurios labai didele dalimi prisidėjo tos pačios kredito agentūros, dalinusios AAA reitingus į kairę ir dešinę už dosnius komisinius. Jeigu ne jų įsitraukimas, reikalas nebūtų pasiekęs epinio masto, ir krizė nebūtų tokia stipri.

Tad kodėl kažkas turėtų kreipti dėmesį į kredito agentūrų nuomonę apie tai, kas turi turėti AAA reitingą???

Reikalas primena vaikų žaidimą: mes susitariam, kad tikim dalyku X ir visi pagal tai gyvenam, nepriklausomai nuo tikrosios realybės. Kredito agentūros kala pinigą be rizikos, skolininkai gauna paskolas, o investuotojai – instrumentus, į kuriuos gali investuoti. Pastarieji gauna ir visą riziką.

Taigi, reitingas sumažintas. Kas toliau?

Kas nutinka, išbraukus skolininką iš elitinio sąrašo? Tokie atvejai nedažni, nes AAA lygoje žaidėjų negausu. Štai du pastarieji: 2001 metais Japonijos, o 1994 metais – Kanados, reitingas buvo sumažintas iš AAA į AA+ (pastaroji jį vėliau atgavo). Šie pavyzdžiai pasitarnaus atsakant į egzistencinius klausimus, susijusius su paskutiniu įvykiu.

Panagrinėkime dažniausiai cituojamas sumažinto reitingo pasekmes:

a) tai padidins JAV skolinimosi kaštus. Jeigu reitingas iš esmės atspindi skolinimo riziką, pasekmės turėtų būti palūkanų normų augimas. Tačiau minėtais Japonijos ir Kanados atvejais reikšmingesnio palūkanų normų padidėjimo reiktų paieškoti, – bent jau plika akimi jo neįmanoma įžvelgti:

Pasigirsta balsų, kad Japonijos negalima lyginti su JAV, nes pastaroji yra baisi skolininkė, ir pan. Vėlgi – tegul kalba skaičiai – visas Vakarų pasaulis prasiskolinęs iki ausų, ir JAV, lyginant su senutėle Europa atrodo ne taip jau blogai (čia bendra skolų kupra, ne tik valstybės skola – pastarąją galite sužinoti http://www.economist.com/node/21524652, ten rasite ir pateikto paveikslėlio interaktyvią versiją):

Beje, viena iš priežasčių, kodėl skolinimasis JAV gali nepabrangti yra tai, kad investuotojai tiesiog neturi alternatyvų kur laikyti santaupas doleriais (o JAV visi taupo doleriais).

b) tai sumažins JAV dolerio kursą. Galbūt. O gal ir ne – jeigu turėsime omeny, kad Japonijos jena nuo 2001 metų, kuomet Japonija prarado AAA reitingą, pabrango daugiau kaip 40 procentų.

c) tai sukels finansų rinkų griūtį. Atrodytų, akcijų rinkų kritimas jau savaime patvirtina šio argumentas teisingumą? Tačiau – pirmoji taisyklė interpretuojant finansų rinkas teigia: niekada neįmanoma nustatyti kodėl rinkos kyla ar krinta trumpalaikėje perspektyvoje. Niekas nežino, ką iš tiesų galvoja milijonai investuotojų, priimančių sprendimus pirkti ar parduoti. Reporteriai, kurie užtikrintai dėsto kilimo ar kritimo priežastis, deja, žino ne daugiau negu jūs.

Minėta rinkų reakcija gali būti ne tiek atsakas į JAV reitingo sumažinimą, kiek lėtėjančio ekonomikos augimo ir mažesnio ekonomikos stimuliavimo ateityje pasekmė (ž.r. punktą e, žemiau).

Dažnai teigiama, kad tokie investuotojai kaip pensijų ar investiciniai fondai, savo investavimo taisyklėse yra nustatę minimalius reikalavimus vertybinių popierių, į kuriuos investuoja, kokybei (kuri – pagal minėtas žaidimo taisykles – dažniausiai apibrėžiama reitingais). Tad tie, kurie buvo įsirašę, kad investuoja tik į AAA kokybės vertybinius popierius, turėtų JAV skolos vertybinius popierius parduoti ir įsigyti kitų. Tačiau vėlgi yra vienas BET – nelabai nėra į ką keisti. AAA lygio skolos vertybinių popierių skaičius mažėja kiekvieną dieną. Todėl žymiai patogiau pakeisti pačias taisykles, o ne vaikytis reto žvėries didelėje girioje.

Taigi, viskas tvarkoje?

Jeigu palūkanų normų, dolerio kurso ir finansų rinkų krachas neįvyks, ar tai reiškia, kad viskas tvarkoje? Toli gražu. Štai tikrosios problemos:

d) grandininė reakcija. Kadangi pagal reitingavimo agentūrų principus subjekto, už kurį garantavo skolininkas, reitingas negali būti aukštesnis negu pačio skolininko, JAV bankų ir institucijų reitingai turės būti peržiūrėti (sumažinti) – kas ir įvyko pirmadienį, kuomet Standard & Poors sumažino JAV agentūrų reitingus. Jeigu JAV atveju įtaka palūkanų normoms greičiausiai bus menka, minėtų institucijų atveju pasekmės gali būti kitokios.

Be to, politinio spaudimo kontekste Standard & Poors greičiausiai peržiūrės Europos valstybių, turinčių AAA reitingus, sąrašą ir jį sutrumpins. Pirminė kandidatė yra Prancūzija ir jos bankai, už kurių mokumą 2008 metais garantavo Prancūzijos vyriausybė. Kadangi Prancūzija yra viena didžiausių dalyvių Europos finansinio stabilumo mechanizme (Europe financial stability facility), kurio dabartinis reitingas AAA, kyla klausimas, kas nutiks šiuo dariniu, kurio pagrindinė funkcija yra palaikyti eurozonos stabilumą.

e) ekonomikos sulėtėjimas. Šis ilgalaikei perspektyvai bene svarbiausias, nes nuo jo priklauso Vakarų valstybių gebėjimas grąžinti skolas, nedarbo lygis, žaliavų kainos, besivystančio pasaulio augimas ir pasaulio gerovė apskritai.

Mat jeigu JAV kredito reitingo sumažinimas įtakos šalies politinę opiniją skolos augimo ribojimo linkme, tai sąlygos valstybinio ekonomikos stimuliavimo pabaigą, lėtesnį ekonomikos augimą (recesiją?), nedarbo lygio augimą, pelnų mažėjimą, akcijų kainų mažėjimą, socialinius neramumus ir kiti liūdnus dalykus. Galimas dalykas, kad finansų rinkos, kaip ateitį numatantis indikatorius tą ir nori mums pasakyti pingančiomis akcijomis ir brangstančiomis obligacijomis.

Pagyvensim, pamatysim.

Vienas atsakymas į Kredito reitingų spindesys ir skurdas

  1. Atgaliniai pranešimai: Glaustai ir vaizdžiai | Žuvų knyga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>