Didžiojo obuolio diena…

Per visą triukšmą dėl sumažinto JAV kredito reitingo praleidau kur kas svarbesnį įvykį – Apple bendrovės rinkos vertė (kapitalizacija) viršijo Exxon Mobil. Rašant šias eilutes, Apple pirmauja prieš Exxon santykiu 340.45 : 335.48 (be abejo, turima omeny milijardai dolerių). Tai reiškia, kad Apple yra brangiausia įmonė pasaulyje – bent jau tarpe tų, kurių vertę galima aiškiai nustatyti.

Kodėl šis įvykis toks svarbus? Ogi todėl, kad jis žymi liūdną akimirką Apple akcininkams, mat jeigu istorija neklysta, nuo šiol geriau parduoti bendrovės akcijas ir paieškoti geresnės investicijos.

Aš esu Apple gerbėjas. Turiu krūvą bendrovės produktų ir netrukus turėsiu dar vieną. Bet ši istorija ne apie produktus, pažymėtus prakąsto obuolio ženklu.

Šį istorija apie investavimą į akcijas.

Vienu sakiniu ji skamba taip: investicija į didžiausią vertę turinčios bendrovės akcijas generuoja mažesnę, negu rinkos, grąžą.

Kitaip tariant, tą akimirką, kai konkrečios bendrovės vertė tampa didžiausia biržoje, jos akcijas verta parduoti ir pirkti indekso fondą (NB! ne bet kokį investicinį fondą, o būtent fondą, kurio tikslas yra atkartoti indekso – šiuo atveju SP 500, – grąžą).

Geriau pagalvojus, čia nėra jokio paradokso.

Paprasčiausias paaiškinimas yra toks: akcijų indeksas yra tiesiog bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama konkrečioje rinkoje, rinkinys. Brangstant šioms akcijoms, indekso vertė auga. Pingant – indekso vertė mažėja. Kitaip tariant, bendrovės vertei augant, jos įtaka indeksui proporcingai didėja. Tuo pačiu supanašėja ir jų grąžos.

Tikslesnis paaiškinimas būtų toks: kuo didesnė tampa bendrovė, tuo daugiau pritraukia konkurentų ir visuomenės dėmesio. Kad ir koks būtum protingas, neįmanoma kovoti su visu likusiu pasauliu, jis vis tiek nugalės – teisėtais ar neteisėtais būdais. Kova gali būti pralaimėta kuriant naują produktą, pasikeitus vartotojų nuotaikoms (ž.r. http://www.zuvuknyga.lt/2011/08/lady-gaga/), ar konkurentams tiesiog viską pradėjus daryti geriau.

Taipogi konkurentai gali įtikinti visuomenę, kad per didelės bendrovės kenkia viešajam interesui ir turėtų būti išformuotos (galima prisiminti Standart Oil ar AT&T istorijas). Nors galva neišneša, kuo čia Apple galėtų nusikalsti, bet žmogaus išradingumui ribų nėra, tad ką gali žinoti.

Tad valgykim Obuolį, kol jis dar nesugedęs.

Bon appetit!

Pastabos paraštėse.

Visa tai pagrįsta ir statistiškai. Čia rasite statistinį tyrimą minėta tema, kurio reziume: investicijų į lyderio pagal vertę akcijas grąža, lyginant su rinkos, yra mažesnė vidutiniškai 3-4 proc. per metus. Per dešimtmetį susidaro 26-33 proc. Ne tiek ir mažai.

P.S. Apie malonumą būti Apple akcininku nerašiau, kiekvienam jis subjektyvus.

6 atsakymai Didžiojo obuolio diena…

  1. taxofonas

    Kažkas čia nevisai taip su šita ‘teorija’ man atrodo :) Pagal ‘paprastą’ paaiškinimą atrodo, kad kompanijos akcijų graža tiesiog turėtų būti labiau koreliuota su indeksu, bet nieko apie tai, kuris neša didesnę gražą.. o pagal CAPM kaip tik didesnė koreliacija turėtų reikšti didesnę gražą :) )
    ‘Tikslesnis’ paaiškinimas gal jau kažkas labiau į tą pusę.. Bet irgi nevisai.. Daugiau dėmesio turėtų reikšti tiesiog operatyvesnias naujienas apie kompaniją, o operatyvesnės naujienos, tai, kad tiesiog objektyviau vertę galima įvertint..
    Būtų logiška nebent aiškint pagal tai, kad naujų pelninkų projektų kiekis (tuo pačiu ir augimo) visada yra ribotas, dėl to, kad daug užaugus daugiau augti daros vis sunkiau. Arba procentaliai pagal kompanijos dydį darant mažiau eksperimentų (pagal jų potencialią gražą) darosi ir rizikingumas kompanijos mažesnis ir atseit dėl to mažėja ir graža..
    Bet šiaip, jeigu žinotum, kad tikrai nepasikeitus kompanijos rizikingungumui jos graža bus mažesnė negu ‘turėtų būti’, tai būtų arbitrage oppurtunity ir žodžių, nieko čia rimto iš tos teorijos :)

  2. Reiktų žiūrėti į grąžos/rizikos balansą, galbūt didžiosios bendrovės yra netokios rizikingos kaip bendras indeksas, tai paaiškintų ir vidutinės grąžos skirtumą.

  3. Žuvautojas

    Kaip ir tikėjausi, atsirado sunerimusių oponentų. Apie viską iš eilės.

    Iš tiesų, paaiškinimas, pagrįstas indekso sudėtimi, savaime neteigia apie mažesnę grąžą ateityje – kaip ir rašiau, “grąžos supanašėja”. Tačiau paskaičiavus nesunku įvertinti, kas nutiktų jeigu Apple vertės augimas tęstųsi tokiu pačiu tempu kaip praėjusį dešimtmetį – po kitų dešimties metų Apple vertė būtų tokia, kaip visų kitų JAV bendrovių kartu paėmus. Šio reikalo tikimybę įvertinkit patys, tuo pačiu ir tolesnės grąžos tendencijas.

    Pastaba dėl mažėjančių pelningų projektų skaičiaus teisinga, nors gyvenime, deja, niekada avansu nežinai kuris projektas bus pelningas. Teisinga ir tai, kad bendrovėms užaugus, mažėja noras rizikuoti. Galite prirašyti tai prie rimtesnių paaiškinimų dalies.

    Dabar apie riziką. Taip, didžiųjų bendrovių pelno stabilumas didesnis. Tačiau stabilumas galioja pokyčiams į abi puses – didėjimo ir mažėjimo. Nors iš kitos pusės, šiuolaikiniame pasaulyje, o ypač – technologijų srityje – nebūčiau tikras kad ši taisyklė galioja. O ilgu laikotarpiu – apie kurį investuojant ir reiktų kalbėti – pelno stabilumas neturi didesnės reikšmės, svarbu ilgalaikis augimas, kad ir su pertrūkiais.

    Praktinis ir rimtas šio reikalo pritaikymas yra, ir jis vadinasi RAFI (http://www.researchaffiliates.com/) indeksais, į juos gali investuoti kiekvienas norintis.

    Pabaigai dar viena pastaba. Nenoriu pasakyti, kad Apple bendrovės vertė nebegali augti. Tiesiog tikimybė, kad ji augs sparčiau negu indeksas ilgalaikėje perspektyvoje, yra menka.

  4. Rizika visada svarbi, nors ilgu laikotarpiu ir turi mažesnį efektą. Tarkim akcija, kurios vidutinė metinė grąža 4% ir standartinis nuokrypis 10% po 10 metų bus uždirbusi nuo -19% iki +117% (grąžos pasiskirsčiusios normaliai, 95% pasikliovimo lygmuo). Kita vertus, vidutiniškai uždirbanti 6% per metus su 20% standartiniu nuokrypiu per 10 metų uždirbs tarp -54% ir +218%. Kai kuriems ilgalaikiam investuotojam yra skirtumas, ar po 10 metų blogas scenarijus yra -19% ar -54%.

    Sutinku, kad ilgalaikėje perspektyvoje Apple augs lėčiau nei platus indeksas. Yra žymiai lengviau su 3 tūkst. uždirbti 30 tūkst., nei su 300 milijardų – 3 trilijonus.

    Apskritai šitas sektorių lyderių efektas labai panašus į akademinėje literatūroje dar 1992 m. aprašytą size faktorių (“Small-Minus-Big”). Natūralu, kad už didesnę riziką investuotojai reikalauja didesnės grąžos.

  5. Atgaliniai pranešimai: Dar kartą apie pranašystes ir Obuolį | Žuvų knyga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>