Vien tik auksas valdo mus

Kiekvienas, rimčiau besidomintis pasaulinėmis finansų naujienomis, žino, kad mūsų laukia neišvengiamas krachas. Dėl įvykio datos pranešimų autoriai nesutaria, tačiau tai – smulkmena. Žymiai svarbiau yra konkretumas kaip tas krachas atrodys: valstybės bankrutuos, valiutos visiškai neteks vertės, visi kariaus su visais, bus badas, maras ir kitos nelaimės. Stačiai Mikaldos pranašystės.

Laimei, autoritetai žeria patarimus, kaip nuo šios nelaimės apsisaugoti. Anot jų, svarbu pirkti auksą, nes jis nerūdija, nepelija ir dailiai žiba.

Patarimai dalinami ne tuščiai – auksas gražiai brangsta dešimtus metus iš eilės, ir štai jau kainuoja daugiau kaip 1600 dolerių už trojos unciją. Pažiūrėjus į grafiką panižta delnai.

Todėl šiandien – trys mitai ir realybė apie šį fetišą.

Mitas pirmasis. Auksas yra investicija

Kas ir kaip besistengčiau, parašyti apie šį mitą geriau negu Carl Richards negaliu. Tad apibendrinsiu: aukso pirkimas tėra gryna spekuliacija. Investicijos apibrėžimo auksas neatitinka, nes neįmanoma apskaičiuoti jo tikrosios vertės. Be abejo, šis taurusis metalas kainuoja labai realius pinigus, ir jo kaina nustatoma realios pasiūlos ir paklausos sąveikos rezultate (Skirtumą tarp kainos ir vertės taikliai vienu sakiniu paaiškino Warren Buffet: Kaina yra tai, ką mokate, vertė yra tai ką gaunate / Price is what you pay value is what you get). Tačiau kadangi aukso turėjimas negeneruoja jokio pinigų srauto, jo vertė neapibrėžiama (egzistuoja būdas uždirbti iš aukso nedidelę grąžą jį skolinant, tačiau eiliniam investuotojai pasipelnyti iš to neįmanoma. Priešingai – aukso turėjimas yra susijęs su saugojimo kaštais). Vertės subjektyvumas yra labai parankus „burbulams“ formuotis, ką ir mini George Soros.

Tai, kad aukso vertė yra neaiški, nėra problema formuluoti teorijas apie teorinę aukso rinkos kainą. Kadangi, kaip minėta, aukso laikymas yra susijęs su kaštais, o ne su pajamomis, galima daryti prielaidą, kad aukso kaina yra realių palūkanų normų funkcija, kitaip tariant, auksas turėtų būti tuo brangesnis, nuo mažesnė reali palūkanų norma, kadangi minėtu atveju alternatyvūs aukso laikymo kaštai yra lygūs nuliui (fizinio saugojimo kaštai išlieka). Plačiau apie šią teoriją, Gibsono paradoksą ir aukso kainos įvertį (stebėtinai tikslų) galite pasiskaityti čia.

Mitas antrasis. Auksas yra amžiniEJI pinigai

Egzistuoja legenda, kad auksas yra amžinieji pinigai. Šią temą mėgsta ekonomikos teoretikai, tačiau praktiniu požiūriu ji nuobodi. Todėl vėlgi pateiksiu reziume: auksas gali būti pinigai, jeigu vyriausybės pripažįsta jį kaip mokėjimo priemonę. Nesant šios sąlygos, auksas yra tiesiog metalas – tinkama žaliava papuošalams gaminti, šaukšteliams dailinti bei dantims blizginti. Istoriškai auksas ilgai tarnavo kaip pinigai, ir, matyt, tai yra tiek įsišakniję kolektyvinėje (pa)sąmonėje, kad niūresniais laikais vis maga sugrįžti prie šio tauraus metalo platesnio panaudojimo.

Mitas trečiasis. Auksas visuomet išsaugo vertę

Teisybė būtų tokia: istoriškai per ilgą laikotarpį auksas išsaugojo vertę infliacijos atžvilgiu. Taigi, mitas tartum pagrįstas, tačiau su išlygom:

  1. istoriniame kontekste;
  2. ilgu laikotarpiu;
  3. infliacijos atžvilgiu.

Panagrinėkime jas išsamiau.

Pirmoji – istorinė – sąlyga reiškia, kad šis dėsnis galiojo praeityje. Joje taipogi buvo praktikuojami ir kiti dalykai, kurie šiai dienai plačiau nebenaudojami: baudžiava, arklių traukiami vežimai, garo varikliai, banginių ūsų naudojimas skėčiams gaminti,  lempiniai kompiuteriai, ir kt. Daugumą jų prisimename kaip kuriozą. Garantijos, kad taip nenutiks ir su auksu, nėra.

Antroji sąlyga nurodo laikotarpį. Žvelgiant į aukso kainos svyravimus akivaizdu, kad stabilumo nėra, svyravimai kaip gerame atrakcionų parke. Šiaip ar taip, žiūrint į grafiką akivaizdu, kad įsigijus auksą netinkamu metu tekdavo laukti ir po 50 metų, kol pavykdavo atgauti konservuotus pinigus.

Trečioji sąlyga teigia nuobodų dalyką: auksas yra tiesiog ilgalaikis draudimas nuo infliacijos (Minėtas Gibsono paradoksas teigtų, kad aukso kainos sąryšis su infliacija yra antrinis realių palūkanų normos įtakos rezulatas). Tą patį efektą galima pasiekti laikant 2-5 metų indėlius banke arba perkant analogiško termino valstybines obligacijas. Tiek vienu, tiek kitu atveju nereikia mokėti už saugojimą, ir vertės svyravimai gerokai mažesni (indėlių atveju jų išvis nėra). Be abejo, valstybės ir bankai gali bankrutuoti, o auksas švytės amžinai.

Aukso, kaip amžinojo vertės mato, idėja yra pagimdžiusi keistą koncepciją, kad auksas išsaugotų vertę totalinio ekonomikos kolapso sąlygomis. Nuoširdžiai tikiu, kad nei vienas prognozuojantis totalų krachą nesupranta apie ką kalba. Nes tokiame post-apokaliptiniame Mad Max pasaulyje didesnis iššūkis būtų fizinis išgyvenimas, o ne aukso mainai į kažką valgomo. Net ir pastaruoju atveju likvidesnis dalykas turėtų litras degtinės, benzino arba mėsos konservai. Todėl manau, kad tokiems scenarijams neverta ruoštis, vien jų sulaukti būtų pakankamas iššūkis. Tiems, kuriems per miegus vaidenasi Melas (paradoksas) Gibsonas odiniu kostiumu, galėčiau palinkėti: Šimtas gramai aukso? Skanaus juos valgant!

Dažnas skaitytojas, perskaitęs šiuos mitus, ir pažiūrėjęs į brangstantį auksą gali nesuprasti – kaip čia yra, kad vienas prieštarauja kitam?

Prieštaravimo nėra. Auksas brangsta dėl pasaulyje vyraujančio netikrumo – nežinios, kas mūsų laukia rytoj, kaip bus išspręsta Vakarų pasaulio skolų problema, miglotos euro ateities, demografinių iššūkių, infliacijos baimės, bumo besivystančiame pasaulyje, apokaliptinių vizijų ir polinkio į fetišizmą. Pinigai mėgsta aiškumą ir konkretumą, o jų šiuo metu nėra. Tad kylanti aukso kaina yra pasimetusių vyriausybių ir besiblaškančių centrinių bankų veiksmų rezultatas. Ar jis gali brangti ir toliau? Žinoma. Spekuliacijos turtu, kuris neturi jokios fundamentalios vertės, grožis yra tas, kad jis gali kainuoti kiek tik nori – ir 100, ir 10 000 USD. Čia jau viskas priklauso nuo minios vaizduotės, ją apėmusios baimės ar euforijos.

Pabaigai – įdomi hipotezė. Didier Sornette savo knygoje teigia, kad finansinius „burbulus“ galima nuspėti ir aprašyti matematiškai. Minėta modelį pritaikius aukso kainai, pikas numatomas 2011 liepos 27 dieną:

Pastabos paraštėse

Panaudota Tommy Huynh nuotrauka pagal Creative Commons licenciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>